V. GARBAUSKO BITYNAS

LIETUVIŠKAS MEDUS JUMS

MOTINĖLIŲ RASĖS

KARNIKOS BIČIŲ MOTINĖLĖS

Karnikos bičių motinėlė yra tamsi. Jos puikiai išsivysčiusi krūtinės lasta ir ilgas smailėjantis pilvelis. Bitės grakščios, kūno paviršius tamsus, veltininės tergitų juostelės, trumpais, tankiais plaukeliais. Plaukeliai pilki, o jaunų bičių pilvelio plaukeliai sidabrinio atspalvio. Straubliukas nuo 6.4 iki 6.8 mm ilgio. Medų dengia baltai.

 

Bitės vidutinio ramumo. Anksčiau už kitas pradeda auginti perus, todėl iš pavasario šeimos greičiau sustiprėja, tačiau žiemoja silpnesnės šeimos.Gerai išnaudoja pavasarinį medunešį. Jei medunešis silpnas, augina mažiau perų. Neblogai lanko raudonuosius dobilus, bet nektaro iš jų prirenka mažiau nei Kaukazo pilkosios.

 

Gerai orientuojasi ieškodamos medingųjų augalų, puikiai siuva dirbtinius korius, mažai serga perų ligomis, atsparesnės lipčiaus toksikozei. Medų pila į magazinų korius ir į lizdą. Lizdą ir lakas pikiuoja silpnai.(Karosas, 2005 ; Straigis, 2002 ).

KAUKAZO KALNŲ PILKOSIOS BIČIŲ MOTINĖLĖS

 

Labai darbščios. Nepiktos, medų dengia tamsiai. Greičiau uždengia medų, todėl galimi dažnesni ėmimai. Daugiamečio stebėjimo išvadomis – Kaukazo pilkosios daugiau surenka bičių duonelės,kas šiuo metu labai aktualu bitininkams dėl gerų supirkimo kainų. Iš visų rasių, geriausiai gina savo lizdą. Surenka daugiau pikio už vietines. Pagrindinių medunešių metu, medumi užpildo lizdo centrą : taip apriboja perų kiekį, motinėlės mažiau dėslios. Prasčiau vystosi iš pavasario, tačiau vėliau, paveja ir kartais aplenkia medaus prinešimo rezultatais. (Dr.J.Balžeko pastebėjimai)

Dr. J.Balžako rašytiniuose šaltiniuose paminėta,kad Kaukazo Pilkųjų pirmosios kartos mišrūnė arba F1, yra ūkiškai naudingesnės bitininkui. Grynos F0 reikalingesnės tolimesniam dauginimui, kad būtų galima išauginti F1 arba pirmos kartos mišrūnę.

Turi ilgiausius straubliukus (6.7 – 7.2 mm ), todėl dar vadinamos raudonųjų dobilų bitėmis. Dėl ilgų straubliukų labai produktyvios, renka nektarą ir prastu oru, mažai spiečia, paplitusios visuose žemynuose. (Straigis, 2002 ).

Mūsų ir kitų bičiulių pastebėjimais Kaukazo Pilkųjų suneštas medus yra išskirtinesnio skonio.

ITALIJOS SUOMIJOS SELEKCIJOS BIČIŲ MOTINĖLĖS

Suomija viena iš šiauriausių šalių ,kur galima užsiiminėti žemdirbyste ir bitininkyste. Ilgos ir permainingos žiemos, trumpi medunešiai.Dirvožemis mažai derlingas , laukiniai augalai nėra labai medingi.Todėl bitininkauti Suomijoje yra sudėtingiau, nei bet kurioje pasaulio šalyje. Užsiiminėti bitininkyste pradėta 18 a. bet rimčiau bitininkauti pradėta 20 amžiuje,kada pradėta plačiau naudoti pietinių šalių bites. Pirmos Italijos bitės įvežtos 1866 metais daktaro Juhano. Suomijoje bičių žiemojimas trunka 6 -7 mėnesius ,todėl Italijos bites adaptuoti šaltam krašte buvo sudėtinga. Tačiau suomijos entuziastai nenuleido rankų, nes imponavo ramios, nespietlios, nepiktos ir produktyvios bitės.

Po daug metų atliekamo selekcinio darbo, Suomija turi bites - produktyvias, nepiktas, mažai spietlias, gerai žiemojančias, pakeliančias net iki 7 mėnesių žiemojimo laikotarpius.

Šių bičių liežuvėliai ilgesni už grynų Italijos bičių, nes jos turi Kaukazo kalnų pilkųjų bičių kraujo. Todėl Suomijos selekcijos bitės dar vadinamos – dobilų bitėmis.

Bitės nepalieka iš avilio iškelto korio, greit pajunta stipresnį medunešį. Gerai išvystytos vaško liaukos. Žiemoti eina labai stiprios šeimos. Pavasarį anksti pradeda auginti perus,tad maisto sunaudoja šiek tiek daugiau. Motinėlės labai dėslios.

Puikiai gina savo lizdą.

Suomijos selekcijos bitės , atvežtos į šiltesnį klimatą puikiai prisitaiko, ir jaučiami puikūs rezultatai.

Dėl visų šių savybių, jų populiarumas kiekvienais metais didėja.

Kuo toliau, tuo labiau šias bites vertina šaltesnio klimato ir permainingų orų šalys.

Bitininkaujant daugiau nei 40 metų, neteko matyti ir bitinkauti su ramesnėmis bitėmis.

Mūsų pastebėjimu, tai labai higieniškos bitės. Anksti pavasarį, pačios greitai išsivalo avilį.

MOTINĖLIŲ KEITIMAS

 

UŽSAKYMAI PRIIMAMI IR REGISTRUOJAMI TELEFONU IR ELEKTRONINIU PAŠTU. NORINTYS ĮSIGYTI MOTINĖLES ANKSČIAU, BŪTINA REGISTRUOTIS IŠ ANKSTO.

Jau ne pirmas sezonas, kai pasiteisino  itin patogus pristatymo būdas, taupantis bičiulių laiką ir kuro išlaidas.

 

Bičiuliams, gyvenantiems kituose miestuose, motinėlės  siunčiamos per autobusų siuntas.

Bičių motinėles reikia keisti kas du metai - tada jos produktyviausios.  Bitininkai mėgėjai, dažniausiai motinėles keičia kai jos dingsta....Tada bičių sumažėja, likusios pasensta, sutranėja, priaugina daug traninių perų. Naują motiną sunkiai priima arba visai nepriima. Šeima dar labiau sunyksta. Jos išgelbėt beveik neįmanoma.

Motinėlių keitimo būdų yra labai daug.

Mūsų motinėlių keitimo būdas paprastas, atidirbtas, patikrintas,... priima motinėles beveik 100%  ir nereikia daug pastangų.

Pastaba: Duodant naują motinėlę,visais atvejais reikia sugauti senąją. Kitu atveju, senoji,kad ir nededanti, ar sužalota, visada nukirs naująją. 

 Nupirkę motinėlę su vienkartiniu narveliu, parsinešę pakabinkite tarp rėmelių avilyje. Po paros patikrinkite, nulaužkite galinių vartelių mažąjį išėjimą, po 2  parų ir didįjį.Per parą laiko, bitelės išvalgys kandi tešlą, ir besikeisdamos lankys naująją motinėlę, taip ją kvėpindamos naujo avilio kvapu.Kai išlaušite ir didįjį, palikite  ramybėje, netrukdykite, neatidarinėkite avilio. Tikrinkite po 5-7  parų.Jau galite pamatyti pirmuosius kiaušinėlius.  Įsitikinkite,kad vaikšto ženklinta naujoji motinėlė.

p.s.  Jei keitimo metu  nėra medunešio – pasiaurinti laką, ir pamaitinti.