Bitininkavimas daugiaaukščiuose aviliuose
Bitininkaujam daugiaukščiais Langstroth’o – Ruto sistemos aviliais, rėmelio aukštis – 23 cm. Buvome vieni pirmųjų juos išbandę Lietuvoje.
Pabandėme, įvertinome ir netrukus visus savo avilius pakeitėme būtent į šiuos Langstroth’o – Ruto sistemos avilius.
Pradžioje kažkiek bandėm ir su 14,5 cm rėmais (magaziukais).
Mums jie pasirodė neperspektyvūs profesionalioje bitininkystėje. Nepatogu dėti kiaušinėlius motinėlei. Motinėlės dėjimo plotas užima maždaug tiek pat kiek Rutto rėmo ploto. Pereinant iš vieno korpuso į kitą,trukdosi motinėlės darbas. Žiemoti reikia palikti ne mažiau dviejų korpusų su bitėmis ir koriais. Pagaminti
korpusą ar rėmą, darbo reikia įdėti tiek pat kiek Rutto. Vienai vidutinei šeimai vasarą reikia 4 Rutto korpusų, o magaziukų – 6 korpusai. Tai per didelį bityną sudaro nemažai papildomų sąnaudų. Paliekant bent 3 korpusiukus, kad ir atskyrus grotelėmis, sudėtingiau rasti motinėlę. Ruošiant žiemai, peržiūrint
rėmus Rutto sistemos aviliuose peržiūrėti reikia 10 rėmų, magaziukų 20 vienai šeimai. Dideliame bityne – tai nereikalingos laiko ir darbo sąnaudos.
Išbandėme ir ,,buterbrodinius‘‘. Jie turėjo daugiau minusų, nei pliusų.
Buterbrodinių avilių gamybai reikia daugiau darbo sąnaudų ir papildomų medžiagų.
Tarp fanierų ir kartonų dažnai apsigyvena mažosios skruzdėlės.
Buvo sugalvota be falcų, nes užtektų mažesnės staliaus kvalifikacijos, bet bitininkaujant darbą apsunkina. Pasidomėjome – net 85 % visų pasaulio bičių laikomos būtent Langstroth’o–Ruto sistemos aviliuose. Ir didžioji dauguma daugiaukščių avilių su falcais. Perpratęs jų naudą, tik tokius ir naudoju. Ypač reikalingi ir praktiški transportuojant.
Gaila, kad neįsigilinus, nepasidomėjus pasaulio praktika, Lietuvoje buvo labai populiarinami daugiaukščiai korpusiniai, kurių rėmai – 435 x 145 mm.
Tikėtina, kad ne dėl propagavimo pasaulyje 85 % bičių laikomos Langstroth’o–Ruto sistemos aviliuose, o kad dirbti bitininkams patogiau. Į 15 % įeina visų kitų tipų aviliai. Sėkmingas perėjimas iš Dadano avilių į daugiaukščius buvo įmanomas, tik tada, kai buvo pereita prie sietinių dugnų. Tai užtikrina tinkamą avilių ventiliaciją ir nereikia storų sienų – avilys nesunkus. Iš avilio vidaus puikiai pasišalina drėgmė ir dėl to žiemą nesusidaro šerkšnas. Bitės puikiai žiemoja. Žiemai paliekame 10 rėmų – vienas korpusas.
Apačioje paliekamas tuščias korpusas be korių. Taip apsaugomos bitės nuo tiesioginių vėjų, sunaudoja ženkliai mažiau maisto žiemos periodo laikotarpiu. Dar apie patogumą. Dirbti lengva, patogu, praktiška. Net vežiojantiems, ir saugant nemėtant, jie yra patvarūs. Lengva plauti/dezinfekuoti. Esant štampuotam
vientisam korpusui nėra jokių plyšių, kuriuose slepiasi ligų sukėlėjai.
Apatinis korpusas pasitarnauja ir rudeniniam maitinimui. Mūsų maitinimo norma šeimai – 20 kg cukraus. T.y. apie 25 litrai sirupo. 10 ltr. + 10 ltr. + 5 ltr. . 10 litrų kibiras pastatomas ant sietinio dugno tuščiame korpuse. Pripilti sirupą paprasta. Tik kilstelėjus ir paverčiant ant šono viršutinį korpusą su bitėmis. Taip dirbant, lengva nuspręsti pagal svorį ar pakankamai bitės prisinešę maisto žiemai. Jaučiant trūkumą, įpilam papildomai.
Atkrenta dar vienas blogybė – pelės. Kadangi dugnas tinklinis ir nėra jokių pagalvių – sąlygos nepalankios ir pelėms per šalta. Niekada nesam pelių radę.
Girdime, jog pridaro bėdų kiaunės. Pirmais metais jos išgąsdino ir mus. Vėliau supratome kur problema. Iš pradžių palikdavome viršutinio korpuso lakutę atvirą. Kiaunės užuosdavo bites, prasididindavo skylę ir sunaikindavo šeimą.
Lakutes žiemai abiejuose korpusuose užsandariname aklinai. Pagrindinę laką avilio dugne paliekame visiškai atvirą. Su falcais avilys yra sandaresnis ir stabilesnis. Kiaunės neužuosdamos arti bičių, avilių nebeliečia.
Iš pramoniniu būdu Langstroth’o – Ruto sistemos avilių geriausiai pasirodė Suomijoje gaminami aviliai. Jų gamyboje radome mažiausiai klaidų ir trūkumų.
Kol apsistojome ties Suomiškais, siuntėmės pavyzdžius iš kelių valstybių, ir net kokių 4-5 gamintojų. Visuose ieškojome trūkumų ir pliusų. Suomiškuose trūkumų radome mažiausiai.
Pasigirsta priekaištų iš kai kurių bitininkų, kad polistirolinius avilius graužia pačios bitės. Tai yra gamintojo klaida, kai tarp rėmų ir avilio lieka mažesnis tarpas ir bitės laisvai nepraeina. Arba jos rėmą priklijuoja prie sienos, arba pagrauždamos pasididina tarpą. Taip pat teko skaityti, jog mažiau patyrę
bitininkai mano, jog dirbant su daugiaukščiais susitraiško labai daug bičių. Tai priklauso nuo dviejų dalykų: nuo tinkamai vykdomos selekcijos, kai bitės yra stabilios, mažai juda, nelaksto po korius, todėl mažai papuola tarp falcų. Ir labai svarbu bitininko patirtis.
Gaminant šiuos Langstroth’o – Ruto sistemos avilius patiems, galima pasigaminti su mažiausiai trūkumų. Šių sistemų aviliuose visus reikalingus techninius bičių priežiūros darbus galima atlikti per trumpiausią laiką. Profesionalioje bitininkystėje tai didelis privalumas.
Kaip teisingai, patogiai ir kvalifikuotai atlikti pavasario, vasaros ir rudens darbus su šiais aviliais – temos atskiros. Daugelyje susitikimų su bitininkais apie tai pasakojame.
Kadangi domimės, praktikuojam ir užsiimam bičių selekcija, su šios sistemos aviliais selekciją vykdyti lengviau.
Langstroth’o–Ruto aviliai atradimas ir malonumas su jais dirbti. Kitiems gal malonumas su kitokiais.
Kiekvienas renkamės priimtiniausius avilius, patogiausius bitininkavimo būdus ir metodus.